Skoliozė: Stuburo Iškrypimas ir Jo Įtaka

Skoliozės apibrėžimas

Skoliozė yra terminas, žymintis stuburo iškrypimą į šoną, kuris dažniausiai būna „S“ arba „C“ formos. Ši būklė gali turėti įvairių priežasčių ir gali prasidėti bet kuriame amžiuje, nors dažniausiai ji pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje, augimo metu. Skoliozė gali turėti įvairaus sunkumo laipsnių ir gali turėti įtakos ne tik stuburui, bet ir bendrai paciento kokybei gyvenime.

Priežastys ir Tipai

Idiopatinė skoliozė yra dažniausias tipas, kurio priežastys nėra visiškai žinomos. Tai sudaro apie 80% visų skoliozės atvejų. Ši būklė gali progresuoti, jei nėra laiku diagnozuota ar gydoma.

Įgimta skoliozė atsiranda dėl stuburo anomalijų, kurios yra prieš gimdymą arba kūdikystės metu.

Neuromuskulinė skoliozė yra susijusi su kitomis būklėmis, tokiais kaip cerebrinis paralyžius ar raumenų distrofija, kurios gali paveikti raumenų tonusą ir palaikymą.

Skoliozė ir netaisyklinga laikysena

Skoliozės išsivystymas dažniausiai nėra tiesiogiai susijęs su netinkama darbo padėtimi arba vienu trumpalaikiu veiksniu. Daugiau nei 80% skoliozės atvejų yra idiopatiniai, tai reiškia, kad priežastis nežinoma. Tačiau yra kelios aplinkybės, kurios gali turėti tam tikrą įtaką skoliozės vystymuisi:

1. Įgimtos ar genetinės priežastys: Kai kurie žmonės gali turėti genetinį polinkį į skoliozę, kai ji gali pasireikšti iš prigimties.
2. Raumenų ir raiščių disbalansas: Netinkamas raumenų vystymasis ar per didelis ar per mažas raumenų tonusas gali prisidėti prie skoliozės išsivystymo ar jos progresavimo.
3. Įgimtos stuburo anomalijos: Kai kuriems žmonėms gali būti įgimtos stuburo formos ar struktūros anomalijos, kurios gali vesti prie skoliozės.
4. Raumenų silpnumas: Ilgai trunkantis raumenų silpnumas, ypač nugaros ar pilvo raumenyse, gali paveikti stuburo palaikymą ir prisidėti prie jo deformacijos.
5. Sėdimas gyvenimo būdas: Nors ilgalaikis sėdimas darbas gali sukelti laikiną nepatogumą ar nuovargį raumenyse, jis retai yra vienintelis veiksnys, kuris lemia skoliozės vystymąsi. Tačiau sėdimas gyvenimo būdas gali prisidėti prie įvairių stuburo ir raumenų sistemos problemų, kurios, be kita ko, gali paskatinti skoliozę progresuoti esant kitoms įtakos aplinkybėms.

Simptomai

Pagrindiniai skoliozės simptomai apima:

• Nelygius pečiai ar klubai;
• Vienas petys ar klubas yra aukščiau už kitą;
• Pasukimas ar išlenkimas stuburo srityje;
• Skausmas ar diskomfortas nugaroje.

Diagnozė

Skoliozė dažniausiai diagnozuojama fizinio tyrimo metu, kai gydytojas vertina paciento laikyseną ir atlieka kūno tyrimą. Patvirtinti diagnozę gali padėti rentgeno nuotraukos, kurios rodo stuburo iškrypimą ir leidžia matuoti kobo kampą, kuris nurodo iškrypimo laipsnį.

Kas yra kobo kampas?

1. Ką tai reiškia?
   • Kobo kampas (angl. Cobb angle) yra kampas, išmatuotas tarp dviejų stipriųjų stuburo slankstelių, t.y. tarp dviejų kaulų, kurie yra labiausiai nukrypę nuo normalios stuburo linijos dėl skoliozės. Šis kampas yra pagrindinis kriterijus, kuris padeda įvertinti skoliozės sunkumą ir stebėti jos progresavimą.
2. Kaip matuojamas?
   • Kobo kampą išmatuoti galima naudojant rentgeno nuotraukas. Specialistai nustato, kiek laipsnių stuburas yra išlinkęs į šoną, matuodami kampą tarp dviejų slankstelių, kurie yra labiausiai pasislinkę dėl skoliozės.
3. Kas yra normalus ir kas yra patologinis kobo kampas?
   • Normaliai stuburas turi tam tikras natūralias kreives, tačiau, kai kobo kampas yra didesnis nei 10 laipsnių, tai jau laikoma skolioze. Skoliozė gali būti lengva, vidutinio sunkumo ar sunki, priklausomai nuo kobo kampo laipsnio.

Gydytojų sprendimai pagal kobo kampą:

• Stebėjimas: Kai kobo kampas yra mažas (mažesnis nei 20 laipsnių) ir skoliozė nesunki, gali būti pakanka tik stebėti būklę reguliariais vizitais pas gydytoją, stebint skoliozės progresavimą.
• Korsetas: Jei skoliozė yra vidutinio sunkumo (kobo kampas nuo 20 iki 40 laipsnių), gydytojas gali rekomenduoti dėvėti specialų korsetą, kuris padės stabilizuoti ir sustabdyti skoliozės progresavimą.
• Chirurgija: Kai skoliozė yra sunki (kobo kampas didesnis nei 40 laipsnių) arba prasideda daryti spaudimą vidaus organams, gali prireikti chirurginio gydymo, kuriuo siekiama ištaisyti stuburo deformaciją ir palaikyti stuburą teisingoje pozicijoje.

Prevencija

Nors dauguma skoliozės atvejų yra neįmanoma išvengti, yra keletas veiksmų, kurie gali padėti sumažinti riziką:

• Kūno pozicijos palaikymas: Sėdėjimo ar stovėjimo metu palaikyti teisingą kūno poziciją.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus pratimas ir aktyvus gyvenimo būdas gali padėti stiprinti raumenis ir palaikyti stuburą.
• Kineziterapija : Raumenų stiprinimo ir tempimo pratimai gali padėti sustabdyti skoliozės progresavimą ir pagerinti laikyseną.
• Reguliarios medicininės apžiūros: Ankstyvas skoliozės aptikimas ir gydymas gali sumažinti jos progresavimo riziką.

Mankštų ir masažų įtaka skoliozei

Laikyseną galima koreguoti masažais ir pratimais. Masažai ir pratimai yra veiksmingi būdai, padedantys koreguoti laikysenos disbalansą, sumažinti skausmą ir pagerinti bendrą kūno funkcionalumą. Štai kaip jie gali padėti:

Masažai

Masažai gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis, sumažinti skausmą ir pagerinti kraujotaką, kas yra naudinga koreguojant laikyseną. Kai kurie masažo privalumai:

• Raumenų atsipalaidavimas: Padeda sumažinti raumenų įtampą, kuri gali būti viena iš laikysenos disbalanso priežasčių.
• Kraujotakos gerinimas: Skatina geresnę kraujotaką, kas padeda greičiau atsigauti raumenims ir sąnariams.
• Skirtingų raumenų grupių subalansavimas: Masažas gali padėti subalansuoti skirtingų raumenų grupių įtampą, kas yra svarbu koreguojant laikyseną.
• Skausmo malšinimas: Padeda sumažinti skausmą ir diskomfortą, susijusį su laikysenos disbalansu.

Pratimai

Pratimai yra esminė laikysenos koregavimo dalis, nes jie padeda stiprinti raumenis, gerinti lankstumą ir mokyti kūną išlaikyti tinkamą padėtį. Kai kurie pratimai, naudingi laikysenai koreguoti:

• Stiprėjimo pratimai: Stiprina pagrindinius raumenis, ypač nugaros, pilvo ir klubų raumenis, kurie palaiko stuburą ir padeda išlaikyti tinkamą laikyseną.
• Tempimo pratimai: Gerina raumenų lankstumą ir judrumą, mažina raumenų įtampą, kuri gali sukelti netaisyklingą laikyseną.
• Balanso ir koordinacijos pratimai: Padeda pagerinti kūno suvokimą ir valdymą, kas yra svarbu tinkamai laikysenai.
• Specializuoti laikysenos pratimai: Tai gali būti pratimai, skirti konkrečioms laikysenos problemoms, pavyzdžiui, pečių atitraukimas atgal, krūtinės atvėrimas, pilvo raumenų stiprinimas ir pan.

Fizioterapija

Fizioterapeutas gali sudaryti individualų pratimų ir masažų planą, atsižvelgdamas į jūsų specifines laikysenos problemas. Jis taip pat gali stebėti jūsų progresą ir koreguoti planą pagal poreikį.

Kiti naudingi patarimai

• Ergonominė aplinka: Užtikrinkite, kad jūsų darbo vieta ir namų aplinka būtų ergonomiška, t.y., pritaikyta palaikyti gerą laikyseną.
• Reguliarus judėjimas: Ilgai nesėdėkite vienoje padėtyje, reguliariai darykite pertraukas ir judėkite.
• Sąmoningas laikysenos stebėjimas: Stenkitės sąmoningai stebėti ir koreguoti savo laikyseną kasdieninėse situacijose.

Laikyseną koreguoti galima, tačiau tai reikalauja nuoseklumo ir įsipareigojimo. Reguliarios pratybos ir masažai, suderinti su teisingomis gyvenimo būdo praktikomis, gali padėti pasiekti gerų rezultatų.

Schroth metodas ir skoliozė

Schroth metodas yra specializuota kineziterapijos programa, skirta gydyti skoliozę ir kitas stuburo deformacijas. Šis metodas buvo sukurtas Vokietijoje 1920-aisiais metais Katherine Schroth, o vėliau buvo tobulinamas jos dukros Christos Schroth. Šis metodas yra populiarus Europoje ir kitose pasaulio šalyse kaip alternatyva arba papildoma tradiciniam skoliozės gydymui.

Pagrindiniai Schroth metodo principai:

1. Asimetrijos korekcija: Schroth metodas grindžiamas idėja, kad skoliozė yra raumenų ir raumenų grupių disbalansas, kuris veda prie stuburo deformacijų. Gydytojai, praktikuojantys šį metodą, siekia sutvirtinti ir ištaisyti asimetriją, stiprinant ir pratindami atskirus raumenų grupes.
2. Giliūjų raumenų kontrolė: Pacientams mokoma suprasti ir valdyti giliųjų raumenų, t.y. raumenų grupių, esančių apie stuburą, veiklą. Tai apima pratimus ir judesius, skirtus skatinti sąmoningumą apie jų stuburo padėtį ir raumenų naudojimą įvairiose kasdieninėse situacijose.
3. Postūmio kontrolė: Pacientai mokomi specialių pratimų ir technikų, kurios padeda kontroliuoti ir pakeisti postūmį, kuris yra stuburo kreivumo pagrindinė priežastis.
4. Kvėpavimo terapija: Įtraukiamos kvėpavimo pratimai, kurie padeda ištaisyti stuburo deformaciją. Kvėpavimas yra integruota į pratimus ir skirtas padidinti raumenų galingumą bei padėti palaikyti gerą laikyseną.

Kaip veikia Schroth metodas?

• Individualizuotas požiūris: Schroth metodas yra pritaikytas kiekvieno paciento specifinėms skoliozės charakteristikoms ir stuburo deformacijos laipsniui. Kineziterapeutas arba specialistas, mokantis Schroth metodo, sukurs individualų gydymo planą, atsižvelgdamas į paciento amžių, sveikatos būklę ir skoliozės tipo ypatumus.
• Kasdieniniai pratimai: Pacientai mokomi atlikti specialius pratimus, kurių tikslas yra stiprinti ir sutvirtinti specifinius raumenų grupes aplink stuburą. Pratimai gali būti atliekami taip pat, kad būtų pakeistas raumenų atsparumas.

Elektromiografija ir Skoliozė

Pratimai naudojant elektromiografiją (EMG) gali būti naudingi įvertinant ir tobulinant raumenų veiklą bei kontrolę gydant skoliozę. Štai kaip elektromiograma gali padėti:

1. Raumenų veiklos vertinimas: Elektromiografija leidžia tiksliai matuoti raumenų elektrinę veiklą, kuri yra susijusi su jų susitraukimu ir atsipalaidavimu. Tai leidžia gydytojams ir fizioterapeutams objektyviai vertinti, kaip efektyviai pacientas atlieka tam tikrus pratimus ir ar tinkamai naudojami raumenys, kurie palaiko stuburą.
2. Biofeedback technika: EMG gali būti naudojama kaip bioatsako technika, kuri padeda pacientams suvokti ir geriau kontroliuoti savo raumenų veiklą. Pacientas gali matyti raumenų veiklą monitoriuje ar gauti garso ar vizualinį signalą, kuris rodo, ar jų raumenys tinkamai dirba. Tai padeda gerinti pratimų efektyvumą ir padeda pacientui greičiau išmokti teisingą judesių techniką.
3. Individualizuotas gydymas: Remiantis EMG rezultatais, galima sukurti individualizuotus pratimų planus, kuriuose atsižvelgiama į specifinius paciento raumenų stiprumo ir kontrolės trūkumus. Tai yra ypač svarbu gydant skoliozę, nes galima padėti stiprinti raumenis, kurie palaiko stuburą ir taip pagerinti laikyseną bei stabilizuoti skoliozės progresavimą.
4. Įvertinimas ir stebėjimas: EMG naudojimas leidžia stebėti paciento progresą per laiką ir patikrinti, ar raumenų veikla gerėja dėl pratimų programos. Tai suteikia objektyvų būdą vertinti gydymo efektyvumą ir prireikus keisti gydymo planą.

Taigi, elektromiografija gali būti naudinga įrankis gydant skoliozę, padedant pacientams geriau suprasti ir kontroliuoti savo raumenų veiklą bei užtikrinant, kad terapiniai pratimai būtų kryptingi ir efektyvūs.

Išvada

Skoliozė yra kompleksiška būklė, kuri gali turėti įvairių priežasčių ir poveikių. Svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti skoliozę, kad būtų išvengta ilgalaikių komplikacijų ir pagerinta paciento gyvenimo kokybė. Reguliari fizinė veikla, teisingas kūno laikysena ir reguliarūs medicininiai patikrinimai yra svarbūs prevencijos ir gydymo aspektai, siekiant įveikti šią būklę.

Šaltiniai:

https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/scoliosis/symptoms-causes/syc-20350716

https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/scoliosis/schroth-method-for-scoliosis